Kupiškio muziejus, Europos paveldo dienų metu, parengė fotografijų parodą, kuri atspindi farmacijos pradžios ištakas Kupiškio mieste, pristato architektūrinių paveldo statinių pokyčius, taip pat primena vaistininkų Kenigšteterių šeimos istoriją. Fotografijos surinktos iš Kupiškio muziejaus skaitmeninio archyvo, perduotos E. Urbonienės, A. Jonušytės, surinktos seserų Glemžaičių iniciatyva. Autentiški vaistinės dokumentai pateikti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo.
Kupiškio krašte vaistinės pradedamos minėti XIX a. Kupiškio pirmosios vaistinės steigėjais laikomi provizoriai Kenigšteteriai, vokiečių kilmės bajorai. Pirmasis žinomas vaistinės savininkas buvo Jonas Kenigšteteris (1791–1854 m.). 1811 m. Mintaujos Gydymo valdyboje išlaikė provizoriaus padėjėjo egzaminus ir pusantrų metų dirbo Panevėžyje, vėliau – Vilniuje, M. Šulco vaistinėje. Jis, kaip ir kiti šios šeimos farmacininkai, studijavo Dorpato (šiuo metu – Tartu, Estija) universitete, kadangi buvo dėstoma gimtąja vokiečių kalba. Jonas 1814 m. išlaikė provizoriaus egzaminus ir 1827–1845 m. buvo Kupiškio vaistinės savininkas ir vedėjas. Vaistininko šeimoje augo keturios dukros ir du sūnus – Karlas Leopoldas ir Eduardas Gustavas, abu trečiosios kartos vaistininkai taip pat buvo Dorpato universiteto absolventai. Vėliau Kupiškio vaistinės veiklą perėmė sūnus Eduardas Gustavas (1820–1881 m.). 1845 m. Eduardas Gustavas gavo provizoriaus diplomą. 1845–1883 m. buvo Kupiškio vaistinės savininkas ir vedėjas. Augino vaistažoles netoli Kupiškio nuomojamame Puponių dvarelyje. Kupiškyje pastatė mūrinį vaistinės pastatą. Jo sūnus Petras, gimęs 1868 m. tęsė tėvo veiklą. 1885 metais Petras Kenigšteteris Rygoje išlaikė egzaminus vaistininko mokinio vardui gauti. Nuo 1885 metų lapkričio mėnesio dirbo Panevėžio provizoriaus Bžozovskio laisvosios vaistinės vaistininku–mokiniu. 1896–1904 metais Kupiškio laisvosios vaistinės vaistininko padėjėjas. Nuo 1907 m. birželio 18 d. iki 1908 m. liepos 1 d. Kupiškio vaistinės vedėjas. 1919 m. lapkričio 9 d. gavo leidimą atnaujinti vaistinę Kupiškyje. Jam mirus vaistinė perėjo į vaikų Petro ir Halinos nuosavybę, jie samdė vedėją, kartais vaistinę išnuomodavo, vėliau abu minimi kaip provizoriaus padėjėjai.
Pirmoji Kupiškio vaistinė gyvavo mediniame pastate, šalia Turgaus aikštės, jai sudegus, tai ką pavyko išgelbėti buvo perkelta į greta stovėjusį grūdų sandėlį, vėliau – į Kenigštetrio 1870–1877 m. pastatytą mūrinį pastatą. 1880 m. Kupiškyje vaistininko nebuvo, tačiau nuo 1881 m. žinoma, kad vaistinės savininkas buvo Petras Kenigšteteris (1868–1928 m.), o valdytojas, sesers vyras Eduardas Bžozovskis. 1884 m. iš P. Kenigšteterio, vaistinę nuomojosi ir valdė Mošinskis. 1885 m. Kenigšteterių vaistinės Kupiškyje nuomininku tapo provizorius P. Galinskis, 1890–1896 m. vaistinę nuomojosi provizorius Kazimieras Hopenas. 1907–1908 m. Kupiškio vaistinei vadovavo P. Kenigšteteris, 1910 m. Kenigšteterių vaistinės padėjėju dirbo Mykolas Glemža, taip pat dirbo Ivanas Višinskis, Chaimas Kraičikas. Pirmojo pasaulinio karo metais, vaistinė nedirbo. Apie 1938 m. minima, jog Kenigšteterių vaistinėje dirbo Juozas Lukšys. 1940 m. Sovietų valdžia vaistines nacionalizavo. Kenigšterių ir Juozo Stuko vaistinės buvo sujungtos, iki 1941 m. vasario, Kenigšteterių vaistinėje dirbo vaistininkas Juozas Stukas. Dėl patalpų trūkumo, 1946 m. Kupiškio vaistinė perkelta į senosios vaistinės patalpas, kuriose veikė iki 1969 m. Pokario metais vaistinė labai išaugo savo apimtimi, vaistų nomenklatura ir darbuotojų skaičiumi. 1954 m. vaistinė aptarnavo 50 vietų ligoninę ir ambulatoriją, joje dirbo trys farmacininkai ir trys pagalbiniai darbininkai, 1968 m. aptarnavo 110 lovų ligoninę, 35 lovų tuberkuliozinį dispanserį, polikliniką su visais kabinetais, 13 felčerių punktų, sveikatos punktą Šepetos durpių gamykloje. Vaistinėje dirbo 14 farmacininkų ir 10 pagalbinio personalo atstovų. Nuo 1969 m. Kupiškio vaistinė persikėlė į naujai įrengtas patalpas Gedimino g. 38 daugabučio namo I aukštą. Vaistinėje dirbo 25 farmacininkai bei provizoriai, 15 kitų darbuotojų. Vaistinės vedėjai Stanislava Kazlauskaitė ir Kęstutis Ramanauskas. Vaistinė uždaryta 2012 m. liepos 14 d. Iki šių dienų, išliko privataus sektoriaus farmacijos įmonės.
