Likusi viena prieš kamerą Veronika Šleivytė stebėdavo save, tyrinėdavo, kokia gali būti, įsikūnydavo į skirtingas savo asmenybės dalis, tarsi klaustų „Kas tu esi?“. Šioje nuotraukoje ji apsirengusi kostiumą, pasirišusi kaklaraištį, užsimaukšlinusi vyrišką kepurę ir pasirėmusi lazdele. Galima pastebėti analizuojant menininkės fotografijas galbūt ne sąmoningai formuotą, tačiau daugumą nuotraukų jungiančią temą – moters atliekamą savęs ir savo vietos patriarchalinėje to laikmečio visuomenėje stebėjimą.